Vasaroti liko mėnuo ir trys su puse dienos. Nežinau kaip Jūs, bet aš jau noriu pulti į depresiją, bet tada prisimenu, kad per ašaras nematysiu nei mėlyniausio dangaus, nei ant jau įdegusių kojų krintančių spindulių, nei rasos lašelių ant žolės. Neįsivaizduoju, kaip praleisiu šį paskutinį mėnesį (ir tris su puse dienos!), bet žinau, kad rugsėjo pirmąją ar šeštąją dieną nenorėsiu gailėtis to, ko nepadariau. Tikiuosi, kad nuveiksiu kažką labai kvailo, ko, galbūt teks gailėtis, bet tai bus mano vasaros nuotykis. Bet žinot ką? Nesitikiu. Bus taip, kaip aš norėsiu, kad būtų. Uždavinys : iki rugsėjo pirmos pamiršti žodį 'pažadu' ir 'tikiuosi'. Tegu viskas teka sava vaga, su visais nepatogiais vingiais. O jūs tiesiog pasidžiaukit vis dar labaaai karšta saule, ilga naktimi, rasota žole, šaltu vandeniu, spalvotu dangumi ir neskaniais vaisiniais ledais. VASARA!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą