antradienis, liepos 29, 2014

I think everything in life is art. What you do. How you dress. The way you love someone, and how you talk. Your smile and your personality. What you believe in, and all your dreams. The way you drink your tea. How you decorate your home. Or party. Your grocery list. The food you make. How your writing looks. And the way you feel. Life is art.
— Helena Bonham Carter 

trečiadienis, liepos 16, 2014




ir visgi kiek nedaug tereikia iki laimingos, gražios akimirkos, kai gali sau pasakyti: viskas n u o s t a b u. iki šypsenos užtenka karšto dušo, saldžios braškės, ankstyvo ryto saulės, pusvalandžio bėgimo, Sex and The City sezono. o tam išsvajotajam gyvenimui - kai šypsena tik labai retais atvejais nulipa nuo lūpų - nereikia materialių dalykų. svarbiausia ramybė ir taika su savimi pačiu. kiekvieną kartą pamiršusi suirzti dėl savo trūkumų pajaučiu, kaip širdis ramiau krūtinėj plaka.


pirmadienis, liepos 14, 2014

-Kai buvau jaunas, kad ir keliaudavau, pasiimdavau tris daiktus: motinos nuotrauką, Roberto Bernso eilėraščių tomelį ir mieliausią Kvinslende aviganį šunytį,- porino Bliujis. -Šunytis padvėsė, aš išmokau visus eilėraščius atmintinai, o nuotrauka tiesiog išbluko. Bet vis dar galiu pašvilpauti dainelę, kurią šuo labiausiai mėgo, ir kada panorėjęs padeklamuoti daugybę eilėraščių. Kurią nors dieną vėl pamatysiu motinos veidą, kai ji ateis išsivesti mane namo. Taigi dabar man nieko daugiau nereikia, tik šio vežimo. O jeigu ir jis dingtų, juk vis tiek turėčiau kojas, ar ne? 
Šio žilstelėjusio senio veidas buvo be jokios išraiškos, o gyvenimas - be jokių daiktų. Bet jis buvo radęs sielos ramybę. Bliujis neturėjo gyvenimo misijos, vos keletą poreikių. Jis keliavo nuo ūkio prie ūkio, priimdamas visa, kas nutikdavo kelyje. 
„Žavios melagystės“ Emilie Richards
 
 

trečiadienis, liepos 09, 2014

Šia gamtos ramybe norėčiau pasidalinti su visais užsiėmusiais, skubančiais XXI amžiaus žmonėmis. Norėčiau, kad visi galėtų bent trumpam ištrūkti į lauką ir pasiklausyti, pažiūrėti; velniop, bent pakvėpuoti!

Dar taip šviesu, o danguj kabo mėnulis; nei apvalus, nei nukąstas; kažkoks neaiškus;

tvora laipioja katė;

keliu laksto vaikai, vienas jų važiuoja dviračiu, kažkuris švepluoja;

toliau pievoj girdžiu karves; loja šunys;

bet gražiausias man beprotiškas, įsimylėjęs, čiulbantis paukštis, kurio nematau; jį girdžiu.