forever young, forever inlove

Praėjus beveik trims rugsėjo - spalvoto, gražaus - savaitėms, labai gera nenueiti į penktadienio paskaitą, praleisti choro repeticiją ir ketvirtadienio dienos šviesoje susikrauti daiktus - lėkti pas mamą! Prikirsti naminio kugelio, su močiute prisivalgyti saldumynų, o paskui penktadienio rytą su kava praleisti lovoj. Nes kuo toliau, tuo lengviau suprantu, kad maži dalykai - mano gyvenimas.

there is no sweeter innocence than our gentle sin in the madness and soil of that sad earthly scene

o aš noriu, kad kambaryje degtų tik stalinė lempa ir garsiai grotų Take Me To Church, o mes maltumėm šūdą, lygiai taip, kaip ir prieš metus. noriu kalbėti apie morčių, apie savo katiniškus norus, apie bernelius ir nekęsti universiteto. noriu, kad dar truputį nereikėtų galvoti apie namų darbus ir kad būtų laiko knygų skaitymui. arba bent jau turėčiau valios nemiegoti. tik tiek.

o ruduo, kaip visada, nelaukia. ateina su šaltais vakarais, skruostus raudonai nudažančiu vėju ir greita naktimi. ir širdelėj kažkas kirba, kai einant Antakalnio gatvėmis po kojomis nukrenta pirmieji lapai.

vėl.

nes aš gyvenu du gyvenimus kiekvienais metais:
1) labas, rugsėji - ate, vasara
2) labas, vasara - ate, proteli

dabar čia tas pirmas.