antradienis, balandžio 30, 2013

penktadienis, balandžio 19, 2013

Metai be žiogo


Šalta naktis. Bet dieną dar atšyla.
Greta mirtis, todėl gyvybė kaupias
prieš pirmą šalną. Vasara jau traukias, –
greit amžiną mirties – gyvybės bylą
išspręs ruduo. Laiškai neparašyti
sudegs. Taip parkuos deginami lapai.
Vienutėn iš vienutės – šie etapai.
Be žiogo – metai. Bandymai išgyti.

„Iš nervų visos. Tik viena – iš meilės.“
„Kas nemylėjo – tas ir negyveno.“
„Tremčių ir kryžių! Tautai reikia meno
suprantamo.“ „Ką reiškia šitos eilės?“
Žiogeli, griežk. Nesigailėk kojelių!
Aš negirdžiu, bet gal išgirs koks glušas?
Rudens liūtis – blaivyklos šaltas dušas, –
išleis, ir eik neklausinėjęs kelio.

Nubusk ir melskis: „Tėve nebe mūsų,
neduok daugiau jiems duonos kasdieninės, –
pyrago duok.“ Kasdien mažiau tėvynės.
Teliko himnas, o giesmė užduso.
Juokinga skųstis. Giedrą keičia lietūs,
tad saulės blyksniai skaudūs kaip patyčios.
Joks šventraštis neišaugins garstyčios, –
todėl esu. Ir tik todėl – poetas.

Todėl kiekvienas laiškas – paskutinis.
Išspaustas vynas neraškytų vaisių.
Todėl esu. Ir tik todėl išeisiu
užrašęs turtą – rudenį auksinį.
Rugsėjo auksas – visos brangenybės.
Diena trumpyn, bet ir naktis trumpėja.
„Gimimo dienai dovanok man vėją.
Gimimo nakčiai – dar šiek tiek gyvybės.“



1993 08 17 – 1993 09 05
Aidas Marčėnas

šeštadienis, balandžio 13, 2013

ketvirtadienis, balandžio 11, 2013

sekmadienis, balandžio 07, 2013

kava ir egzaminai

Balandis. Septinta diena. Akyse ir ašaros pasirodo, ir juoktis norisi, kai pagalvoji, kad dar visai neseniai susitaikei su tuo, jog teko palikti, atrodo, vienintelę iki tol buvusią mielą pagrindinę mokyklą. Vėliau sekė rugsėjis ir spalis, kai bandei prisitaikyti prie naujos aplinkos, sutikai naujus žmones, keiteisi. Po tų, vos dviejų, mėnesių supratai, kad esi namie, kad čia ir yra ta vieta, kurioje seniai turėjai būti. Taip ir dingo metai. Tada ir vėl rugsėjis. Paskutinė rugsėjo pirmoji prie mokyklos durų. Spalis. Lapkritis. Gruodis. Sausis. Nieko naujo. Vasaris. Kovas. Balandis. Čia sustoji ir žvelgi atgal. O juk pagrindinė taisyklė šiuo metu yra tik žvelgti pirmyn. Tą ir darai. Nes po nepilnų dviejų mėnesių vėl paliksi, vėl netikėsi, kol galiausiai susitaikysi ir peržengsi naują, šiek bauginantį slenkstį. Kartais pagalvoju, ar tik ne per didelę atsakomybę gyvenimas užkrauna aštuoniolikmečiui ar devyniolikmečiui, paliekančiam mokyklą. Bet tada suprantu, jog visi svarbūs sprendimai neateis tada, kai jų lauksi.
Nebaisu laukti birželio, kai žinai, kas tavęs laukia. Kai žinai, ką jis gali nulemti ir kam užkirsti kelią. Nesunku, kai turi svajonę, tikslą, norą. Šiuo metu vienintelė mintis, vedanti mane mokyklinio kelio pabaigos link - privalau tai padaryti. Noriu tai padaryti. Galiu tai padaryti. Turiu du mėnesius, kaip ir visi kiti abiturientai; turiu žinias, kurias kiekvieną dieną stengiuosi įtvirtinti, papildyti; turiu noro, motyvacijos ir turiu darbo. Net kai norisi verkti ir šaukti, o kvailas klausimas vis tiek lieka neaiškus, kai dingsta visos jėgos ir pasitikėjimas savimi - einu tolyn, nes žinau ko siekiu, ko noriu. Nors, tiesą sakant, prieš savaitę dar turėjau problemų dėl motyvacijos, visos jos dingo perskaičius šį nuostabų, įkvepiantį straipsnį. Prieš savaitę dar nebuvau palietusi praėjusių metų istorijos egzamino užduočių, o vakar jau atlikau testą iš 2011 metų egzamino. Užsispyrimas? Naivumas? Kad ir kas tai yra, aš tai galiu. Gali bet kas. Nes nėra sunkaus darbo, jeigu jis veda svajonės link.  Mano atveju, užknisančios istorijos šaltinių užduotys bei anglų skaitymo lapai - vienintelis raktas į sėkmę. Juk po visų ašarų, žuvusių nervų ląstelių, nemigo naktų, istorijos kartojimo pamokų, po darbo, kurį įdėsiu ir motyvacijos, kuria pasikliausiu - dėkosiu sau. Seks vasara. Ateis ruduo. Naujas kelias. Naujas gyvenimas. 


šeštadienis, balandžio 06, 2013

trečiadienis, balandžio 03, 2013

Kai neturi dėl ko šypsotis, šypsokis dėl to, kad nori šypsotis. Šypsokis dėl nieko. Niekam. Šypsokis sau. Šypsokis sienai, purviniems batams. Šypsokis dėl to, kad nori keiktis, kad esi piktas. Šypsokis dėl visko. Šypsokis dėl to, kad playliste randi dar neklausytų dainų. Dėl to, kad dar nebuvai Coldplay koncerte, todėl tai reiškia, kad toks koncertas dar laukia. Šypsokis dėl to, jog nežinai, kas laukia ateityje. Dėl to, kad jau esi suplanavęs ateitį. Dėl to, kad nemoki planuoti. Dėl to, kad planai žlunga. Dėl to, kad sapnuoji atmerktomis akimis. Todėl, kad esi beviltiškas romantikas, arba dėl to, kad visiškai nesi romantikas. Dėl to, kad rytoj reikia į mokyklą. Dėl to, kad šaldytuve yra kiaušinių. Dėl to, kad jame nėra pyrago. Dėl to, kad šiais metais vasaris turi 29 dienas. Dėl to, kad bijai. Šypsokis, kad šypsotumeisi. Dėl to, kad nereikia nusidrožti pieštuko, bet reikia susitvarkyti kambarį. Dėl to, kad žmogus, rašantis šitai, šypsojosi. Dėl to, kad tave laiko kvailiu arba genijumi. Dėl to, kad esi aukso viduriukas. Dėl to, kad Meryl Streep laimėjo Oscarą. Dėl to, kad sapnavai gėlių pievą. Dėl to, kad sapnavai košmarą. Dėl to, kad mama padarė pusryčius. Dėl to, kad mamai paruošei pusryčius. Dėl to, kad sudegė sausainiai. Dėl to, kad pametei 2 litus. Dėl to, kad turi 2 ausis ir vieną nosį, 2 inkstus ir vieną širdį. Kad gaudai orą ir nekvėpuoji žiaunomis. Dėl to, kad šypsotis smagu, o jei šypsaisi, vadinasi gyveni. O gyventi reiškia šypsotis. Viskas turi sukelti šypseną, jeigu tik nori šypsotis. Taip, išvada tokia: jeigu ant viryklės prisvilo pienas, šypsokis. Tik vėliau pakviesk mamą ir šypsokitės kartu...


2012 žiema