penktadienis, gruodžio 28, 2012

2012

Nežinau, kaip Jums, bet man dutūkstančiaidvyliktieji buvo stebuklingi. Dabar, kai lauke jau tamsu ir ant miegamojo užuolaidų blyksi lemputės, prieš akis, ant stalo, garuoja arbata ir gelia rankų pirštus, mintimis iš naujo pergyvenu visus dvylika mėnesių, trisšimtusšešiasdešimtšešias dienas (nepilnai). Užplūsta jau kartą pergyventos emocijos ir ant lūpų patogiai įsitaisiusi šypsena. Dabar, kai viską apmąstau, suprantu kai kurių dalykų esmę ir galiu ramia širdimi už juos padėkoti. Everything that happened this year...happened for a reason!

MUZIKINIS GYVENIMAS. Šie metai buvo itin dosnūs koncertų skaičiumi. Susikroviau nemažą žinių bei patirties bagažą (pirmą kartą teko paragauti choristo duonos). Ne kiekviena minutė scenoje buvo tobula, ne visos dainuojamos natos buvo tikslios, ne visi judesiai buvo apskaičiuoti ir toli gražu ne visi žodžiai nuskambėjo taip, kaip turėjo nuskambėti, bet... Visi iki vieno pasirodymai tik dar kartą patvirtino mano jau seniai klebenamą mintį, jog gimiau būti scenoje, kad ten jaučiuosi geriausiai. Turėjau garbės dalyvauti istoriniame projekte, Alytaus miesto gimtadienyje, net tris kartus pasirodžiau teatro scenoje, dainavau radijo eteryje, savo jėgas išbandžiau dviejuose dainų konkursuose. Esu beprotiškai laiminga, jog tai buvo dar vieni metai, kai mane supo geležine kantrybe apsišarvavę žmonės, dirbę su manimi (muzikos mokytoja, dvi vokalo mokytojos, choro vadovė, choreografė), kvietė mane į koncertus ir svarbiausia, tikėjo manimi.

GYVENIMAS. Esu laiminga dėl to, jog išmokau dar kelias gyvenimo pamokas, iš naujo supratau seniai žinotas tiesas. Pradėjau tikėti savimi, džiaugtis savo asmenybe bei ginti save, nes iwasbornthisway! Jaučiausi stebinamai drąsi, laisva; buvau be jokių papildinių. Šiame, dvylika mėnesių trukusiame kelyje, sutikau daug kūrybingų, originalių, įkvepiančių žmonių. Šis laikas taip pat padėjo atskirti tikrus draugus; suradau ryžto nutraukti netikrus ryšius ir noro - sustiprinti kitus. Be galo dėkoju savo šeimos nariams, kurie suteikė man stiprybės. Dėkoju draugams, kurie išliko sunkiausiomis akimirkomis ir laikė suspaudę mano ranką savam delne. Džiaugiuosi, kad aplankiau kelis nuostabius žmogeliukus ir po pažinties internete pirmą kartą juos sutikau realybėje. Taip pat negaliu nepaminėti to, kad šiais metais išsipildė viena iš mano naivių, bet visgi svajonių - dalyvavau Lady Gagos koncerte. Tai ką patyriau rugpjūčio dvidešimt pirmąją, tikriausiai, pakeitė mano gyvenimą tikrąja ta žodžio prasme. Trumpai tariant, šiais metais pabandžiau naują gyvenimo būdą ir jis, po velnių, man tiko!

KITIEMS. Taip, Jums. Iki Naujųjų linkiu apmąstyti viską, kas iki tol nutiko; pasimelsti ar padėkoti, iš naujo viską įvertinti, sudėti visus taškus ir kablelius, o kur reikia - brūkšnius ar šauktukus. Nuo sausio pirmosios linkiu gyventi savo gyvenimą taip, kaip iki šiol norėjosi, gal tik buvo nedrąsu taip daryti. Linkiu atversti naują, dar neprirašytą gyvenimo lapą, tik šįkart į jį rašyti spalvotai: klausykitės seno rocko, indie, skaitykite filosofines knygas, gerkite vyną, šokite žvakių šviesoje, skaičiuokite žvaigždes, rašykite eiles, giliai kvėpuokite, darykite iškylas vidury naktinio miesto, gerkite atšalusią kavą, pieškite vienaragius ir spjaudykitės vaivorykštėmis

MAN. Pažadas gyventi gerai - išpildytas. Kitiems metams - jokių kitokių pažadų! Aš tiesiog gyvensiu, pildysiu kitas svajones, užsibrėšiu naujus tikslus, susigalvosiu naujas taisykles, daug juoksiuosi, sutiksiu naujus žmones, dainuosiu, kursiu ir...


BUČKIAI, 









šeštadienis, gruodžio 22, 2012

šeštadienis, gruodžio 15, 2012

get inspired

Žiema - tai ne tik daug sniego ir neįveikiamos pusnys, šlapi batai ir šąlantys rankų pirštai, įsielektrinę plaukai. Ne tik balta ir šalta, greitai ateinantis vakaras ir slidūs šaligatviai. Žiema tai vilnonės kojinės ir karšta arbata, pūkuotos antklodės ir šokoladas, pokalbiai su draugais, pižamų vakarėliai, sniego angelai, čiuožinėjimas ant ledo. Žiema tai šeimai skirtas laikas: Kūčios, Kalėdos, Naujieji. Žiema nėra tinkamas metas niurzgėti ir verkti. Kuo daugiau bus gerų darbų bei šypsenų - tuo daugiau stebuklų, kurie apšvies tamsias dienas bei sušildys širdį.


 XOXO


 


ketvirtadienis, gruodžio 13, 2012

Santa's on his sleigh and he's on his way...

Dar niekada žiema nebuvo tokia maloni ir sėkminga! Tinginystė laimi prieš ryžtą mokytis rezultatu 1:0, bet į jų kovą aš nesikišu. Velniop viską! Mano organizmas jau prašosi atostogų režimo, o smegenėlėse kirba mintys tik apie Kalėdines dovanas bei atvirukus.  Playliste skamba pačios mieliausios kalėdinės dainos, veide žaidžia šypsena, o širdy tiesiog jauku ir gera...


sekmadienis, gruodžio 09, 2012

„Elena ir aš - kartu. Šeimyniškoje ramybėje. Nameliūkštis kur nors Jamaicoje. Visas aukštas mudviem priklauso. Mudu pasikabiname reprodukcijas. Mudu sudėliojame knygas. Rimtai žvelgia meno leidiniai ir poetai. Atskira lentynėlė saviesiems. Vakarais mudu klausomės muzikos, skaitom, ginčijamės, be pykčio, pasiskonėdami. Šviečia lempa, o jos abažūras žalio stiklo. Mudu susirandama C stotį, ji neturi marmurinių kolonų, bet jos laukiamajame - ramybė. Ir ant žemo staliuko - gyvos gėlės. Ir mūsų veiduose - nuolatinis šypsenos užgimimas. Ir mūsų sapnuose - pabudimo nujautimas. Ir mūsų apsikabinimuose - pirmoji kelionė į Jones Beach. Ir mūsų emblema - mirusiųjų bajorų galvos. Mes žaidžiame laisvalaikiu. Dėstome kaladėles, statome pilis, fantazuojame apie gyvenimą ir mirtį. Ir iš knygų ateina pagalba. Nebūtinai Homeras arba Dante. Ateina ir savieji. Geriame putojantį vyną, ir suliepsnoja flamingas juodmedžio brangiame stale; plaukiame Keturių Kantonų ežeru; ir aname krašte miręs berniukas skambina gitara žemėje dar negirdėtą dainą; ir saulelė vėl atkopdama pabudina mūsų svietą; ir gyvename vėsioj, begalinėj šiaurėj; kur laukas, kelias, pieva, kryžius; palmės mano, palmės, dainuokime lieknos vėjų oazėj !“
„Balta drobulė“, Antanas Škėma,  1967

šeštadienis, gruodžio 08, 2012

Nuostabus jausmas iš širdies traukti Gagos dainas ir jausti, kad šią akimirką nieko netrūksta. Man netrūksta meilės, netrūksta šilumos, netrūksta pasivaikščiojimų po kojomis girgždant sniegui,  netrūksta saulutės spindulių ant veido ir juoko, praeivių šypsenų. Džiaugiuosi sakydama, kad turiu žmones, kurie manimi tiki, mane palaiko, myli ir gerbia. Turiu šeimą, kuri padeda man išlikti stipriai. Turiu VISKĄ, dėl to tyliai vakarais už viską dar kartą padėkojau. Šis gyvenimas yra pati geriausia dovana, kurią esu kada nors  gavusi, ir aš - laiminga. 

  Surround yourself with the dreamers and the doers, the believers and the thinkers, but most of all, surround yourself with those who see the greatness within you, even when you don’t see it.  - Edmund Lee