trečiadienis, spalio 31, 2012

pirmadienis, spalio 29, 2012

sekmadienis, spalio 28, 2012

there's nothing like Sunday morning

Sekmadienis. Sekmadienis ir puodelis karštos rytinės kavos. Sekmadienis ir rytinė Gossip Girl serija. Sekmadienis ir šilti namai. Sekmadienis ir ramybė. Sekmadienio rytas! XO XO


šeštadienis, spalio 27, 2012


Pasiilgau minučių ir valandų, naktų, kai nuoširdžiai linksminausi. Ir tam nereikia alkoholio ar labai garsios muzikos. Trūksta tik draugų ir kažko bendro. Senos kompanijos nebeliko, o dabar taip norėtųsi iš visos širdies pasidžiaugti jaunyste ir gyvenimu. Žvaigždėtas dangus ir į viršų smilkstantys kaljano ar cigarečių dūmai, šaltos rankos ir batuose šąlančios kojos. Nepažįstamasis ir netikėti bučiniai. Žmogus, su kuriuo galima kalbėti visą naktį, visomis temomis. Už gatvių triukšmą garsesnis juokas ir už nakties tylą garsesnis širdžių plakimas. Noriu išeiti į gatvę ir apkabinti mylimus žmones po tuo dangumi. Noriu sakyti myliu nepažįstamiems žmonėms, o ačiū mylimiems. Noriu kalbėti telefonu iki vidurnakčio, kol miegas galiausiai nugali; noriu girdėti, kai man skundžiasi dėl lovos braškėjimo. Normalu. Gyvenimas gražus, tik reikia truputį daugiau nei egzistuoti, - gyventi.


pirmadienis, spalio 22, 2012

sekmadienis, spalio 21, 2012

Sunday inspiration

Žinau, kad toks laikas labai slegia, bet vis tiek reikia išlikti. Bus dar milijonai tokių liūdnų valandų ir milijardai minučių, kai norėsis užsimerkti. Neverta skųstis ir nerimauti dėl ateities. Gal iš tikrųjų verta investuoti tik į šiandieną? Gal trūksta tik mažos smulkmenėlės, kad veidą papuoštų šypsena? Paskaitykit filosofinę knygą, nes jos visada suteikia vilties. Pažiūrėkit romantinę komediją; tai kas, kad viskas ten labai lėkšta? Jeigu tik tai verčia šypsotis - verta. O gal viskas, ko jums trūksta, tai tik mėtinė cigaretė šaltą rudens dieną parke? Nauja arbatos rūšis? Gal naujas megztinis ir prie jo priderintas manikiūras jau yra kažkas įkvepiančio? Vanilinė žvakė, Edith Piaf muzika, anksčiau negirdėta daina, karštas šokoladas, švarūs namai, puokštė gėlių ant darbo stalo, balta patalynė, vilnonės kojinės, senų nuotraukų peržiūrėjimas, mintinai išmoktas eilėraštis - dažniausiai tik tiek ir trūksta. Laimė tikra kalė, bet maitinti ir draugauti su ja reikia.




 
  

Šypsokitės ir kurkit įdomų gyvenimą,
XO XO  


šeštadienis, spalio 20, 2012

come on skinny love just last the year

Ilgą laiką save kankinau įtikinėdama, jog pasiilgau jo. Nė velnio! Padariau išvadą, jog dažniausiai pasiilgstame ne konkretaus žmogaus, o tiesiog jo buvimo ir bendravimo. Taigi aš nepasiilgau Mr. M, man tik trūksta vyriško balso, tariančio gražiausius kreipinius ir dainuojančio Bruno Mars dainas. Trūksta pirštų, bėgiojančių mano koja, pirštų, žaidžiančių mano garbanomis ir manipuliuojančių gitaros stygomis. Rankų, suimančių veidą, ir apkabinimų, kai jauti kito žmogaus kūno šilumą. Beprotiškai ilgiuosi akių, kurios kalba daugiau nei lūpos... Ir trupučio nekaltos meilės... Greičiausiai, jeigu atsirastų kitas, galintis visa tai dovanoti, prasidėtų nauja, dar gražesnė istorija. Taigi, pasiilgau turėti šalia žmogų, kuriam galėčiau atiduoti savo šypseną ir meilę...