antradienis, liepos 10, 2012

Kartais tampu tokia romantikė, kad, atrodo, dėl vieno vaikino galėčiau net išmokti gaminti! Galvą padėjusi ant pagalvės svajoju apie naktinius pokalbius stebint žvaigždėtą dangų, vaikščiojimą susikibus rankomis, maudynes jūroje be drabužių. Piešimą ant kūno, netikėtus bučinius, bučinius lietuje. Paslapčiomis galvoje kuriu scenarijus, įsivaizduoju, kaip jis parke man skaito poeziją, o aš - beveik mintinai išmokusi - romanų ištraukas. Svajoju, kaip man groja gitara, o aš, būdama per daug tingi, niūniuoju. Jis pina man kasas; aš dažnai dėviu jo marškinius. Įsivaizduoju, kaip laimingai gyvenam ir džiaugiamės vienas kitu. Ir viskuo kitu. Ir vienam kito rankos yra pats saugiausias prieglobstis, o lietui lyjant nereikia skėčio. Dar niekam neteko pažadėti šių dalykų. Gal ir nereikės. Gal jis man kažką žadės.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą