penktadienis, liepos 27, 2012

between the noise you hear and the sound you like

Supratau, kokia esu nedėkinga, deja, jau nebe pirmą kartą. Kartais tai ateina netikėtai, valant dulkes nuo spintelės virtuvėje, kartais tai ateina ilgai ir nuobodžiai knisantis mintyse, ieškant prasmės. Taip, esu labai nedėkinga. Norėčiau turėti pakankamai proto ir širdies, kad kiekvieną vakarą, atsigulus į lovą sugebėčiau tyliai sau ir Jam ištarti 'Šiandien esu dėkinga'. Kartais trūksta drąsos, kartais tiesiog nemoku įvertinti turimų ir gaunamų dalykų. Juk kai senoje, dešimties ar daugiau metų sulaukusioje, spintoje yra prancūziškų kvepalų, jau yra už ką būti dėkingai; jeigu suplyšusioje piniginėje guli keli centai - tai jau šis tas, ką galima įvertinti. O kur dar visi tie dalykai, kurių neužčiuopiame: meilė, viltis, svajonės, pagarba - viska yra tai, už ką turėtume dėkoti. Jeigu ne Jam, tai žmonėms, kurie suteikia šias neįkainojamas dovanas.
Šiandien esu dėkinga.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą