“I’m almost
never serious, and I’m always too serious. Too deep, too shallow. Too
sensitive, too cold hearted. I’m like a collection of paradoxes.”— Ferdinand
von Schrubentaufft
Keturi
sakiniai geriausiai apibūdinantys mane, neprilygstantys tūkstančiams
citatų iš romanų, filmų ar dainų. Kartais atrodo, kad esu ne viena: manyje gyvena
dar viena, gal net ne viena – kelios, asmenybės. Didžiąją dalį laiko aš pati save kontroliuoju, bet
kartais... tos kitos mano sielos dalys išlenda iš tolimiausių kūno kampų ir pareiškia turinčios tokių pačių teisių.
Todėl taip dažnai keičiu nuomonę. Šimtus kartų per dieną keičiasi ir mano
nuotaika. Neįvardinčiau nė vieno mėgstamiausio dalyko, nes niekaip negaliu
apsispręsti. Mano įsitikinimai dažnai prieštarauja mano pačios įsitikinimams, o ištartas
žodis netinka prie kitų, jau ištartų. Noriu vieno, paskui noriu kito.
Klausau vieno, tikiu kituo. Skaitau vieną, rašau kitą. Beveik visada
sau prieštarauju ir kankinu save. Tikiu savimi ir netikiu savimi. Myliu save,
bet kartais noriu save užsmaugti. Esu pati geriausia klausytoja ir kartu nesirūpinu kitais. Noriu padėti, apsimetu. Sakau viena, darau kita. Taip ir gyvenu,
nepažinodama savęs pačios. Na, tiksliau, gyvename ir nesutariame tarpusavyje, viduje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą