Vakar visą dieną verkiau. Net mokykloje. Nors žinau, visada žinojau, kad viena klaida nesugriauna viso gyvenimo, tačiau tik šiandien pati tyliai sau pritariau - nesugriauna. Daugiau dėl to neverksiu. Juk, net galvoti nereikia, kad turiu dar beveik šimtą dienų, per kurias, kaip kažkas pasakė, arsiu ir melsiuos. Nes per tas dienas dar galiu kažką nuveikti, o melsiuosi dėl to, kad, galbūt, Dievas man padės. Ir per tas dienas aš įrodysiu, kad viena klaida nereiškia, jog esu niekam tikusi. Įrodysiu, kad galiu daugiau. Juk klysti žmogiška ir teisinga. Neteisinga būtų tik nesimokyti iš padarytų klaidų. O aš, nors ir neturėdama kantrybės bei geležinės valios, jas ugdysiuosi. Ir nusivaliusi ašaras nuo įraudusių skruostų kibsiu į gyvenimą ir tik dėl savęs kovosiu: nes klaidas savo gyvenimo sąsiuvinyje raudonu rašikliu galiu taisyti tik aš pati,
A
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą