Kaip galima gyvenime ieškoti kažko gražesnio, mistiškesnio, neįprastesnio už tai, kas esame? Žmogus - pati paslaptingiausia visatos dovana.Visada pykau ant poetų, kurie gražiausius žodžius skiria gamtai ar gyvūnijai. Žmogus ir jo siela - neišsemiama platybė, amžinybės jūra, neišnykstantis paslaptingumas. Šimtai milijonų jausmų ir neiššifruojama kūno kalba, nepakartojamos veido mimikos. Bėgančios ir lekiančios, pasvertos ir netikėtos žmogaus mintys.Įsimylėjusios rankos ir degančios akys - du neužgęstantys žiburiai. Didžiulė širdis ir aistrą nešiojantis kraujas. Trapi siela ir ginklą laikanti ranka. Sarkazmo gaida balse ir ašaromis plaunami skruostai. Kava kvepiančios lūpos ir vėju atsiduodantys plaukai. Jeigu semiuosi iš kažko kūrybinės ugnelės ir įkvėpimo - tai iš žmogaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą