Tik devyni mėnesiai kitokio gyvenimo, o visko tiek tiek daug! Pirma, pakeičiau požiūrį į save, į savo šeimą, papildžiau draugų sąvokos definiciją, daugiau supratau apie laisvę, nepriklausomybę ir atsakomybę. Išmokau pagaminti šį tą daugiau nei kiaušinienę. Išmokau daug, nesupratau dar daugiau, bet tikriausiai viskas buvo taip, kaip ir turėjo būti. Mano gyvenimą nuspalvino nauji pažįstami, nauji draugai, nauji bajeriai. Išgirdau begalę įkvepiančių, gražių, liūdnų ir mirtinai nuobodžių istorijų. Sulaužiau vienas taisykles, atsirado kitos. Daug, garsiai ir įkyriai juokiausi, kartais netgi iki ašarų. Geriau šampaną po žvaigždėtu dangumi ir rūkiau po tokiu pat. Daug apkabinau ir nenorėjau paleisti, daug svaigau ir kaip maža mergaitė tiesiog tirpdavau sugavus vieną kitą kokio nors bernelio žvilgsnį. Truputį įsimylėjau, truputį pavydėjau. Viskas buvo taip nuostabu, kad man net negaila po vakarykščio vakaro išdžiuvusios burnos bei iš skrandžio keliaujančio signalo: gerti! Šypsausi ir pripažįstu, pamačiau ir pažinau daug, bet pati didžiausia dovana buvo pažinti save. Iš naujo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą