come on skinny love just last the year

Ilgą laiką save kankinau įtikinėdama, jog pasiilgau jo. Nė velnio! Padariau išvadą, jog dažniausiai pasiilgstame ne konkretaus žmogaus, o tiesiog jo buvimo ir bendravimo. Taigi aš nepasiilgau Mr. M, man tik trūksta vyriško balso, tariančio gražiausius kreipinius ir dainuojančio Bruno Mars dainas. Trūksta pirštų, bėgiojančių mano koja, pirštų, žaidžiančių mano garbanomis ir manipuliuojančių gitaros stygomis. Rankų, suimančių veidą, ir apkabinimų, kai jauti kito žmogaus kūno šilumą. Beprotiškai ilgiuosi akių, kurios kalba daugiau nei lūpos... Ir trupučio nekaltos meilės... Greičiausiai, jeigu atsirastų kitas, galintis visa tai dovanoti, prasidėtų nauja, dar gražesnė istorija. Taigi, pasiilgau turėti šalia žmogų, kuriam galėčiau atiduoti savo šypseną ir meilę...