Ir vis dėlto... Esu viena
laimingiausių merginų/žmonių pasaulyje.
And one of the luckiest, too. Ne aš turiu pavydėti - kiti turi pavydėti
man. Galbūt retai tai suprantu ir beveik niekada neįvertinu to, ką gaunu, bet pastarąjį pusmetį tai nutinka vis dažniau. Ramiai einu savo gyvenimo keliu, kai pagaliau sustoju ir suprantu: čia ir yra mano laimė, gyvenimas, apie kurį svajoju; čia mano
teenage dream, su begalybe trūkumų, kurie daro gyvenimą tokį geidžiamą ir trokštamą.
O šiandien, kai sustojau kažkur pusiaukelėj savo paauglystės kelio, į galvą man trinktelėjo nuostabios mintys: už viską, ką dabar turiu, esu dėkinga su kaupu. Ir trys žmonės, kurie šiuo metu daro mane beprotiškai laimingą, yra didžiausia dalis mano laimės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą