trečiadienis, liepos 09, 2014

Šia gamtos ramybe norėčiau pasidalinti su visais užsiėmusiais, skubančiais XXI amžiaus žmonėmis. Norėčiau, kad visi galėtų bent trumpam ištrūkti į lauką ir pasiklausyti, pažiūrėti; velniop, bent pakvėpuoti!

Dar taip šviesu, o danguj kabo mėnulis; nei apvalus, nei nukąstas; kažkoks neaiškus;

tvora laipioja katė;

keliu laksto vaikai, vienas jų važiuoja dviračiu, kažkuris švepluoja;

toliau pievoj girdžiu karves; loja šunys;

bet gražiausias man beprotiškas, įsimylėjęs, čiulbantis paukštis, kurio nematau; jį girdžiu.







Komentarų nėra:

Rašyti komentarą