antradienis, rugsėjo 10, 2013

The sun, it rises slowly as you walk away from all the fears and all the faults you've left behind

Ir galiausiai susidėlioji visas mintis galvoje abėcėlės arba didėjimo tvarka, išvalai purvinomis mintimis užkimštus kampelius. Galiausiai užsirašai sąsiuvinių pavadinimus, sudedi juos į bendrabučio kambaryje pūpsančius stalčius. Galiausiai vieną rytą pabundi ir nusišypsai, supratęs, kad pokytis įvyko, naujas etapas prasidėjo. Traukinys jau rieda bėgiais. Nesvarbu, kad nuo pat pradžių kelias buvo duobėtas ar dulkėtas, bet juk padarius kelis išmintingus manevrus tuo keliu einant, duobių išvengti...įmanoma.
O mane už rankos dar veda pati nuostabiausia pasaulyje šeima, patys mylimiausi ir šilčiausi žmonės visoje planetoje. Esu kaip niekad dėkinga, kaip niekad laiminga, kaip niekad anksčiau mylima ir šįkart tai tikrai jaučiu.
Šypsausi dar kartą. Šimtąjį kartą. Tūkstančius kartų šypsosiuosi. Noriu šypsotis.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą