what do you think my brain is made for, is it just a container for the mind

Naktimis juokiasi sielos. Mėnulis šypso juodoms ir purvinoms, suteptoms ir šlapioms gatvėms. Iš namų bėga vienišos arba per daug mylimos katės, o kai kuriuose languose negęsta šviesa. Naktimis mano siela išeina pasivaikščioti kažkur link debesų, virš balkono, miegančio miesto, aukščiau namo stogo. Naktimis mes klausomės Lanos Del Rey ir jos balse randame kažką daugiau nei  nostalgiją. Naktimis ir mes bėgame kaip tos liūdnos katės, tik mes kuriame laužus, klausomės gitarų ir traukiame beviltiškas dainas, lyg vandenį dalijamės alkoholį. Naktimis miršta klausimai ir atgimsta, gimsta, susikuria atsakymai. Naktimis skaičiuojame žvaigždes ir norime, kad greta esantis žmogus šalia liktų šiek tiek ilgiau nei jam derėtų. Naktimis tikime draugyste, meile, aistra, įkvėpimu, kartais net gyvenimu. Dažniau gyvenimu. Naktimis aš spėlioju, kaip atrodo tavo langas, ar jame dar šviesu, ar užtrauktos užuolaidos, ar jos apskritai kabo. Sielos nemiega naktį? Sielos naktį gyvena. Miršta kūnai, gula kūnai, susilieja kūnai ir juokiasi sielos.