sekmadienis, balandžio 07, 2013

kava ir egzaminai

Balandis. Septinta diena. Akyse ir ašaros pasirodo, ir juoktis norisi, kai pagalvoji, kad dar visai neseniai susitaikei su tuo, jog teko palikti, atrodo, vienintelę iki tol buvusią mielą pagrindinę mokyklą. Vėliau sekė rugsėjis ir spalis, kai bandei prisitaikyti prie naujos aplinkos, sutikai naujus žmones, keiteisi. Po tų, vos dviejų, mėnesių supratai, kad esi namie, kad čia ir yra ta vieta, kurioje seniai turėjai būti. Taip ir dingo metai. Tada ir vėl rugsėjis. Paskutinė rugsėjo pirmoji prie mokyklos durų. Spalis. Lapkritis. Gruodis. Sausis. Nieko naujo. Vasaris. Kovas. Balandis. Čia sustoji ir žvelgi atgal. O juk pagrindinė taisyklė šiuo metu yra tik žvelgti pirmyn. Tą ir darai. Nes po nepilnų dviejų mėnesių vėl paliksi, vėl netikėsi, kol galiausiai susitaikysi ir peržengsi naują, šiek bauginantį slenkstį. Kartais pagalvoju, ar tik ne per didelę atsakomybę gyvenimas užkrauna aštuoniolikmečiui ar devyniolikmečiui, paliekančiam mokyklą. Bet tada suprantu, jog visi svarbūs sprendimai neateis tada, kai jų lauksi.
Nebaisu laukti birželio, kai žinai, kas tavęs laukia. Kai žinai, ką jis gali nulemti ir kam užkirsti kelią. Nesunku, kai turi svajonę, tikslą, norą. Šiuo metu vienintelė mintis, vedanti mane mokyklinio kelio pabaigos link - privalau tai padaryti. Noriu tai padaryti. Galiu tai padaryti. Turiu du mėnesius, kaip ir visi kiti abiturientai; turiu žinias, kurias kiekvieną dieną stengiuosi įtvirtinti, papildyti; turiu noro, motyvacijos ir turiu darbo. Net kai norisi verkti ir šaukti, o kvailas klausimas vis tiek lieka neaiškus, kai dingsta visos jėgos ir pasitikėjimas savimi - einu tolyn, nes žinau ko siekiu, ko noriu. Nors, tiesą sakant, prieš savaitę dar turėjau problemų dėl motyvacijos, visos jos dingo perskaičius šį nuostabų, įkvepiantį straipsnį. Prieš savaitę dar nebuvau palietusi praėjusių metų istorijos egzamino užduočių, o vakar jau atlikau testą iš 2011 metų egzamino. Užsispyrimas? Naivumas? Kad ir kas tai yra, aš tai galiu. Gali bet kas. Nes nėra sunkaus darbo, jeigu jis veda svajonės link.  Mano atveju, užknisančios istorijos šaltinių užduotys bei anglų skaitymo lapai - vienintelis raktas į sėkmę. Juk po visų ašarų, žuvusių nervų ląstelių, nemigo naktų, istorijos kartojimo pamokų, po darbo, kurį įdėsiu ir motyvacijos, kuria pasikliausiu - dėkosiu sau. Seks vasara. Ateis ruduo. Naujas kelias. Naujas gyvenimas. 


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą