Justinas Marcinkevičius
Kai paleidžiu iš rankų tave – kaip nudegintas skauda rankas, neturėjimu skauda, netekimu. Kai išleidžiu tave iš akių – akys nemato: tu jas baudi tamsumu. Kai išleidžiu tave iš kalbos – aš benamis ir tu be namų. Kai per duoną manęspi eini – kaip saldu tave rast trupiny!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą