miles and miles in my bare feet still can't lay me down to sleep

Jaučiuosi taip, lyg dar nebūčiau pradėjusi vasaros atostogų. Na, kelios dienelės buvo saulėtos ir gražios, bet galva mintimis užkimšta lyg minų po karo. Tiesą sakant, niekad anksčiau net nebūčiau pagalvojusi, kad vasara apskritai gali būti...užimta. Dvi geros savaitės su knygomis, sąsiuviniais, vadovėliais bei kitais užrašais rankose; trys suknisti valstybiniai egzaminai; trisdešimt akademinių valandų mokantis valdyti automobilį; savaitė ruošiantis išleistuvėms; nervingas egzaminų rezultatų laukimas; oficialus mokyklos baigimas - išleistuvės; prašymų pildymas; KET zubrinimas; stojimo atsakymas; sutarčių pasirašinėjimas; bendrabučio ieškojimas. Atrodo, kad tai nesibaigia. Bet džiugu sakyti, jog visa tai beveik baigėsi! Jaučiuosi pavargusi, užsiknisusi bei visokia kitokia sutrikusi. Gal jau ne tiek, kiek anksčiau. Juk spėjau ir įgauti pirminį rudą gražų įdegį bei dar kažką tai... Ramiai sau laukiu vertimo studijų Vilniaus universitete, bet prieš tai... Prieš tai dar laukia v a s a r a, kurios beveik nemačiau ir juolab - nejaučiau. Velniop teorijos egzaminą, nes man visiškai nesvarbu ir aš noriu būti pochuistė tol, kol dar galiu. Nemėgstu žadėti, bet šįkart tikrai pažadu sau dar peržiūrėti bent vieną gražų/romantišką/kvailą filmą; pavaikščioti miške; pabaigti skaityti jau pradėtą knygą ir paimti naują; dar pasiskrudinti saulėje; išgerti vieną beprotiškai skanų kokteilį ir pašokti lyg pati būčiau beprotė; ilgai ir patogiai išsimiegoti; susirasti daug naujos muzikos; pasisemti daugdaugdaugdaug energijos rudeniui; susimatyti su keliais pasiilgtais draugais; papildyti savo garderobą susimedžiojus kažką iš second handų; lengvai ir netyčia išprotėti bei pamesti galvą...

Tai tiek tos vasaros. Dar trisdešimt viena kablelis pusė dienos.

Lekiu gaudyt vėjo!