Man tik smalsu, ar dar prisimeni, kaip išlinksta ir pakyla mano lūpų kampučiai kai šypsausi; arba kaip suraukiu antakius kai supykstu; kaip spindi mano akys kai esu laiminga; ar užsimerkęs girdi mano balsą, mano juoką, ar jauti, kaip sulėtėja mano kvėpavimas? Man tik smalsu.
Ar gailiesi?
Ar liūdi?
Negražu tai pripažinti, bet norėčiau tau vaidentis. Norėčiau, kad medžių viršūnes blaškantis vėjas tau primintų mano vardą; kad žemėje matytum mano akis; kad pievose aidėtų mano juokas; kad savo automobilio veidrodžiuose išvystum mano šešėlį; kad užmerkęs akis prieš užmigdamas matytum mano blakstienas. Aš tave užmiršiu, bet noriu tau vaidentis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą