kava lovoje

Nežinau, ar yra kas gražiau už patį pirmą sniegą, už pirmas snaiges. Netgi kai jos ištirpsta, praryja pačios save, nespėjusios paliesti pilkos žemės. Gal nėra, gal nesugalvoju, bet tikiu, kad nėra. Didelės, bet dar labai trapios, snaigės krito man ant delno, ant praeivių plaukų. Gražu. Tuoj gruodis, tuoj Kalėdos. Aš noriu mandarinų ir imbierinių sausainių. Noriu užstrigti virtuvėje ir iškepti ką nors skanaus, noriu papuošti eglutę ir būti su šeima. Tiek šiems metams, daugiau - nieko (nei noriu, nei reikia).

Gal tik knygą vieną kitą perskaityti.
Ir viskas.

Man gera, aš laiminga.