Šia gamtos ramybe norėčiau pasidalinti su visais užsiėmusiais, skubančiais XXI amžiaus žmonėmis. Norėčiau, kad visi galėtų bent trumpam ištrūkti į lauką ir pasiklausyti, pažiūrėti; velniop, bent pakvėpuoti!
Dar taip šviesu, o danguj kabo mėnulis; nei apvalus, nei nukąstas; kažkoks neaiškus;
tvora laipioja katė;
keliu laksto vaikai, vienas jų važiuoja dviračiu, kažkuris švepluoja;
toliau pievoj girdžiu karves; loja šunys;
bet gražiausias man beprotiškas, įsimylėjęs, čiulbantis paukštis, kurio nematau; jį girdžiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą