pirmadienis, rugsėjo 10, 2012

Šekspyras 66 sonetas

Mirties šaukiuosi širdžia nukamuota,-
Aš pavargau žiūrėt, kaip Menkysta
Ant karžygio lavono kelia puotą,
Kaip niekinama priesaika šventa,

Kaip drabstoma purvais Garbė auksinė,
Kaip jungą velka Laisvė išdidi,
Kaip mėtos Gėda dvokiančiam šiukšlyne,
Kaip kilnūs ryžtai smaugiami širdy,

Kaip dūsta didis talentas vergijoj,
Kaip spardo mulkis meno stebuklus,
Kaip pataikauja Gėris nebylus
Išpuikusios Niekšybės despotijai...

Aš mirt geidžiu, aš neturiu jėgų,-
Tiktai tave palikti man baugu.

19 komentarų:

  1. Anonimiškaskovo 04, 2021

    puikus sonetas, pasižiūrėkite Roberto Wilsono interpretaciją youtube.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškasrugsėjo 29, 2021

    Where is my super suit

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškasspalio 07, 2021

    HONEY, I SAID WHERE IS MY SUPER SUIT

    AtsakytiPanaikinti
  4. karamelinis begemoto penelyzas

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškasspalio 07, 2021

    Tauro kalno dydysis sudas

    AtsakytiPanaikinti
  6. Antanas Smetonaspalio 07, 2021

    Sutinku!

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškasspalio 16, 2024

    Digger trigger bigger

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškaskovo 07, 2025

    Zammmm cummm 🤤🤤🤤

    AtsakytiPanaikinti
  9. Ar galite baigti rašyti tokius nešvankius komentarus, šis eilėraštis turi būti labiau gerbiamas.

    AtsakytiPanaikinti