Meilė – tai kūnas ir kraujas.
Tavo srūvančio kraujo spalvos.
Manot, kad meilė – tai tik pačiulbėti prie puodelio kavos?
Valandėlę – ir vėl „sudie“? Kaip tie ponaičiai ir damos?
Gal meilė – tai… – Šventykla? Vaikeli, tai randas tavo
Ant mano rando… – Slapčia, kai šaipos tarnai ir girtuokliai?
(Kuždu tau: „Meilė – tai lankas,
Įtemptas lankas. Tolsmas.“)
Birutės Mar pjesės "Laiškai į niekur" fragmentas (paimta iš čia: http://www.birutemar.lt/laiskai-i-niekur/ )
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą