Sentimentalus

Kiek to sielvarto kiek neišlieto 

apkabinki mane ir raudoki 
plaukia debesys plaukia iš lėto 
ir pilki ir kažkokie graudoki 

gal kas nors pasikeis dar o galgi 
po lietaus ilgesingo kritimo 
paraudoki įkniaubusi galvą 
į pavargusią mano krūtinę 

gal pakilsi pažvelgsi nustebusi 
prisiminus tik mūsų metus 
ak kaip plaukia kaip plaukia tie debesys 
ak koks ilgas ir lėtas lietus

Antanas Jonynas