that's why the lady is tramp

Pastaraisiais mėnesiais nebepažįstu savęs. Per tokią nuostabią vasarą, rodos, atradau kitokį gyvenimą, kitaip pažvelgiau į seniai apsvarstytas tiesas. Bet baigėsi vasara, baigėsi ir ta stebuklinga kelionė. Nuo pat rugsėjo mėnesio jaučiuosi taip, lyg penkiasdešimt procentų mano veiklos nesiseka arba sekasi tik patenkinamai. Pradėjau jaustis kaip niekad vieniša. Nesilinksminu ir nesusitinku su draugais, nes jų, pasirodo, neliko. Nedžiugina net pati didžiausia aistra - dainavimas. Pradėjau vis daugiau skųstis. Viską slepiu giliai savyje, o dirbtine šypsena kvailinu žmones. Dažnai darau tai, ko nenoriu; kūnas tai daro tiesiog automatiškai. Pamiršau ką reiškia apkabinti draugą ir išsiverkti ant jo peties. Pamiršau, ką reiškia džiaugtis kiekviena minute, kaip tinkamai išnaudoti dieną. Diena tampa vergišku sėdėjimu tarp nemėgstamų žmonių ir tokių pat nemėgstamų pamokų mokymusi. Apie ateitį kyla vis daugiau klausimų, o atsakymų, deja, nedaugėja ir jie netampa aiškesni. Mano pyktis, neviltis ir kiti jausmai prieinami tik man; kaip niekad išmokau juos slėpti. Taip pat išmokau ir būti viena; nors sunku, žinau, jog nėra kito pasirinkimo. Verkdama juokiuosi iš savęs. Kokia kvaila, beviltiška ir apgailėtina tapau. Visa tai dar paaštrina overthinking. Įdomiausia tai, kad ir kaip prastai jausčiausi, vis dėlto nepasiduodu ir nesudedu rankų. Net jei šią akimirką neišsikapstau iš absurdo, vieną dieną iškelsiu galvą ir dėkosiu sau, kad ištvėriau.

O kartais sapnai ir svajonės gražesni už realybę.

i hope it's gonna make you notice someone like me

Šita frazė suteikia labai daug vilčių, daug pozityvo. Pati geriausia frazė, kurią girdėjau šiais metais.O šiaip gyvenimas labai gražus. Net kai noriu verkti, kažkur širdy atrandu džiaugsmo. Visada laimi priežastys, verčiančios šypsotis. Vis dar daug klausimų galvoj, mažytis kartėlis ir priverstinės šypsenos. Jeigu supantys žmonės prašo, kad apsimetinėtum, kodėl to nedaryti? Šypsaisi žiūrėdamas į akis ir rauki kaktą, kai niekas nemato. Nes gyvenimas toks. Gyvenimas - teatras. O aš neturiu apie ką rašyti ir darosi liūdna. Bet gyvenimas vis tiek gražus.

been tryin' hard not to get into trouble, but I I've got a war in my mind

walk a mile in these foot high heels; I run in these, you ain't running shit

 

CAKE

Private plane like Lady Gaga
Sip champagne like Lady Gaga
Sold-out show like Lady Gaga
Big bank-roll like Lady Gaga
Diamond ring like Lady Gaga
Diamond ring in your face
Fuck the world like Lady Gaga
Run the world like Lady Gaga
Phantom Pearl like Lady Gaga
I’m rich, homie I got ṗlenty
Shut you down like Lady Gaga
Iced-out crown and Miuccia Prada
I’m gettin’ fat and so is my bank
I’m on a sold out world tour bitch

007

 Žmogus gali įveikti visas kliūtis, jei turi pakankamai priežasčių tai padaryti. - Frydrichas Nyčė

 Pradėjau tikėti, kad turiu beveik viską. Ne materialiai, o dvasiškai. Turiu beveik visus reikiamus gebėjimus, tačiau, kaip ir daugelis, nemoku ir bijau, ir droviuosi juos parodyti. Manau, kad bent dalis žmonių yra pajautę, ką reiškia atsiskleisti, kai atkakliai to reikalauja mokytojas. Tai kur čia problema? Esam per drovūs? Per daug susikaustę? Trūksta pasitikėjimo savimi? Man, kaip sceną mylinčiai merginai, pats baisiausias dalykas yra sulaukti kritikos dėl savo išskirtinumo. Todėl niekada neatsipalaiduoju ir apsvarstau kiekvieną judesį scenoje. Štai tai ir yra problema. Kai esu viena esu visiškai atsipūtusi: prieš veidrodį atidarau gerklę ir šoku lyg būčiau apsvaigusi nuo žolės. Bet scenoje tai padaryti beveik neįmanoma...
Ir apskritai, esame padarai, taip bijantys suklysti, kad net nebandome kažko daryti. Oh, kaip norėčiau nebijoti išsiskirti ir klysti. Tik noriu būti savimi 24/7, visur.
Manau, kad reikia tik įspirti sau į subinę, o tada atsiriboti nuo aplinkos, blokuoti žmones. Tuomet ir atsiskleisim, ir išliksime tikri. Sau ir pasauliui.