Tuoj išeisim į gatves, po darbų užtvindysim visų barų terasas, staliukus nukrausim aperol spritzais ir šaltu alumi, akimirkomis norėsis nuo pečių nusimest odinę striukę ir juoktis nesivaržant. Nepamiršim problemų, bet sudėsim jas į muilo burbulus ir paleisim vėjais - tai ne vienintelis dalykas, kurį pa(si)leisim. Plaukus. Gal net įsimylėsim, jei ne pavasarį, tai vienas kitą, ir valiūkiškai mainysimės akies mirktelėjimais, o kuris nors iš mūsų gal net pradės ant piršto sukti garbaną. Saulė kraipys galvą, mintydama "ir vėl", bet ar tai rūpės?
Saulė vos stipriau pakaitino termometrus, o Vilniuj jau plaukia žmonių jūros. Atrodė, kad ši žiema ir slogi nuotaika neapleis, bet pagaunu save rezgant ne vieną, o ištisą pulką vasaros planų.
Mėgstu viskuo skųstis, bet lygiai taip pat moku idealizuoti.
Sulaukėm.
